Vakarinė tuja - Thuja occidentalis L. seima cupresacea
Paplitusi Siaurės Amerikoje, Vidurio (Didžiųjų eže¬rų) ir Rytų (iki Atlanto pakraščių) regione, Kanado¬je ir JAV. 20 (37) m aukščio, 0,6-0,9 (1,8) m skersmens me¬dis. Laja kūgiška. Šakos horizontalios, trumpos. Žie¬vė rausvai ruda, išilgai pleišėjanti, plona. Šakelės plokščios, 3 mm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, kiek žvilganti, apatinė šviesiai ar gelsvai žalia, mati¬nė. Šoninių šakelių spygliai apie 2,5 mm ilgio, buki, pagrindinių šakelių spygliai 4 (10) mm ilgio, smai¬lūs. Rudeni šakelės paruduoja. Kankorėžiai kiaušiniški ar ovalūs, 8-12 mm ilgio, sudaryti iš 4-5 sėkli¬nių žvynų porų, šviesiai rudi. Sėkliniai žvynai pail¬gi, išgaubti, buka atlenkta viršūne. Sėklos pailgos, plokščios, 3 mm ilgio, su siauru sparneliu iš abiejų šonų. 1000 sėklų sveria apie 1,5 g.
Sporifikuoja balandžio pabaigoje, prieš pradedant augti ūgliams, kankorėžiai subręsta rugsėjo mėnesi, netrukus pradeda aižytis, nors nemažai sėklų išlie¬ka iki žiemos.
Auga lėtai. Gyvena apie 400 metų. Derėti pradeda 15-20 metų amžiaus (iš šakelių išauginti individai ir anksčiau). Natūraliame areale auga pelkėtose ir drėg¬nose vietose. Dirvožemiui mažai reikli, bet jautri saus¬roms, nes šaknys paviršinės ir iš gilesnių horizontų vandens nepasiekia. Sausą vasarą reikia laistyti ir mul-čiuoti pomedžius. Gerai pakenčia unksmę, atspari šal¬čiui ir užterštam miesto orui. Gali būti auginama unks-minguose miešti! kiemuose, kur augalams sąlygos ne¬palankios. Išskiria fitoncidus. Karpomos gyvatvorės ilgaamžės, neišretėja ir ilgai išlaiko suteiktą formą.